2010-11-10

Gyvenimas kaip kelionė

Taip, visas gyvenimas yra kaip kelionė. Nors tai supranti tik kelionėse. Štai sekmadienį išskridome iš Vilniaus į Miuncheną (per Rygą) ir važiavome išnuomotu automobiliu į Ciurichą, kur pabuvojom vieną dieną ir tada traukėm į Torino (Italija), tada važiavom į Assago, o šiandien esam Como. Skamba gal ir keistai beigi neefektyviai, tačiau kokių gražių vaizdų pamačiau! Alpės, nuo uolų krentantis iš viršukalnių nutekėjęs kristalinis vanduo, maži namukai kalnuose, dideli tyri ežerai. Viskas Šveicarijoj labai gražu. Ir labai brangu.

Taigi, kaip jau minėjau tik keliaudamas supranti, kad gyvenimas yra kaip kelionė. Vieną dieną esi vienam mieste, kitą dieną esi kitam mieste, vaizdai, žmonės, valiuta, temperamentas – viskas keičiasi. Taip ir gyvenime – vieną dieną tu esi laimingas dėl mažiausios smulkmenos, o kitą jau nebesupranti kas vyksta ir pasaulis slysta tau iš po kojų. Vieną akimirką atrodo, kad gali padaryti bet ką, net ir suvalgyti lenkiškos galvijų skrandžių sriubos lėkštę, o kitą akimirką jautiesi visiškai bejėgis. Kasdien keičiasi išgyvenamų jausmų spektras – nuo euforijos iki apatijos, per visus tarpinius jausmus nuo “man po..ui” iki “noriu valgyti. Labai!”. Taip ir gyvename. Aišku, aš kaip visada viską perdedu. Iš tikrųjų retai kada tenka išgyventi įvairius jausmus per penkias minutes (na, nebent patyrei tikrai masyvų orgazmą, bet ir tai galioja labiau moterims), paprastai esi neutralioje “aš gyvenu ir man tas pats, kol kas nors nenutiko” būsenoje. Savotiškoje apatijoje. Kita vertus, turbūt geriau gyventi savotiškoje apatijoje, negu visiškoje euforijoje, kadangi nuolatinė visiška euforija nebūtinai reiškia, kad tau sekasi gyvenime ir dėl to mėgaujuosi kiekviena akimirka nieko neveikdamas. Paprastai nuolatinė visiška euforija reiškia, kad savo smegenyse turi naviką. Arba dar kažką, kad negarantuoja ilgų gyvenimo metų. Bet bent jau gali pasidžiaugti, kad tas trumpas tau likęs laikas bus labai malonus. Bent jau tau pačiam. Bent jau didžiąją dalį. O vėliau padės C17H19NO3 (dar žinomas kaip morfinas).

Tai tiek minčių apie gyvenimą. Kolkas kelionės metu apturėjau tokius nuostolius: kažkuriam viešbuty palikau kelnes, kurias nusipirkau tik prieš kelionę. Ko nenorėčiau kur nors palikti kelionės metu – paso ir kitų (paskutinių)kelnių.

0 komentarai(-ų):