Kaip tik Kalėdos!

Banžiau sukurpti straipsnį į žurnalą, kurį leidžia pažįstamas žmogus, tačiau nieko gero nesigavo. Viskas padrika, kaip ir pastarosios dienos – metausi kaip kekšė tarp dviejų vyrų – darbo ir mokslo. Nespėju nei vieno, nei kito gerai atlikti, o laikas juda tik viena kryptim ir visada tuo pačiu greičiu. Truputėlį liūdna, tačiau nieko nepadarysi ir turi suktis kaip gali. Šiemet vėl keliausiu į Slovakiją plėšyt kelnių ant kalnų ir tai yra smagu, tačiau nevisiškai. Nesmagumo duoda tai, kad teks išvykti per Kalėdas, tą vieną dieną metuose, kai šeima būna darnoje ir tikrai nuoširdžiai bendrauja. Kita vertus, reikia pripažinti, kad esu jau suaugęs žmogus ir galiu sau leisti priimti sprendimus, kurie nebūtinai turi sutapti su mano tėvų nuomone. Šiaip ar taip, šitas nesmagumo epizodas yra labai menkas ir viską atperka noras pailsėti nuo visko: mokslo, kurį nevisada suprantu, darbo, kuris nevisada yra atgaiva, klientų skambučių ir visų menkų problemų, kurios sėkmingai konstruktyviai interferuoja, sudarydamos įspūdį, kad gyventi gali būti sunku. Tai yra tik mūsų galvoje sukurta interpretacija. Problemų niekada nebus per daug, kadangi viską galima išpręsi paprastai, kaip sako amerikonai “one step at a time”. Ir tai yra pati didžiausia ir teisingiausia tiesa. Negali vienu metu galvoti apie du dalykus, nes galiausiai pradėsi galvoti apie trečią. Svarbiausia įkvėpti, suspausti kojytes ir griebti briedį už ragų. O tada jau net ir Osvencimo kultūristas supras, koks vis gi jis stiprus yra.

Gero vakaro!