Paskutinį kartą čia rašiau beveik prieš tris mėnesius. Ir kas gi per tiek laiko pasikeitė? Galiu pasakyt, kad nieko. Niekas nepasikeitė. Per tris mėnesius netapau kitoks, nei buvau, nepakeičiau savo įpročių ir nenustojau būti savimi. Tiesa, atradau (o gal dar tiesiau būtų pasakyti, kad man surado) vietą, kur galėčiau išlieti savyje susikaupusią nežmonišką kūrybinę galią. Nuo lapkričio mėnesio rašau į jaunimo žurnalą “Crazy ID”. Galima sakyti, tai pirmieji mano žingsniai į rašytojo ateitį; beveik tai, ko visada norėjau ale jokiu būdų negalėjau gauti. O jei rimtai, tai labai smagu yra turėti kas paspardo užpakalį ir priverčia bent jau kartą per mėnesį parašyti ką nors, ką laikau vertą atiduoti į kažkokį elektroninį žurnalą, skirtą jaunimui. Ir – visa kūrybinė laisvė! Galima viskas, išskyrus keiksmažodžiai ir literatūrinis alkoholizmas (tačiau nedraudžiama rašyti geriant).
Apie Kaziuko mugę – ten labai daug žmonių, šalta ir truputėlį baisu. Šiais metais ji užima tikrai daug ir žmonių tikrai daugiau nei pernai metais. Kaip tik po mūsų langais pastatė sceną, kurioje visais įmanomais būdais minimi žydai Lietuvių liaudies pasakojimuose / atminimuose. Kalbant apie žydus – kaip tik po savaitės išskrendu į Izraelį darbo reikalais. Jau apie metus bendrauju su keliomis Izraelio kompanijomis ir verslas tiesiog klesti, todėl ir buvo nuspręsta, kad turiu nuvykti ten ir paspausti rankas keliems partneriams. O man dėl to tik geriau. Nemokama kelionė ir naujos pažintys! Ir vidurio rytų virtuvė (o ypač kava ir arbata).
0 komentarai(-ų):
Rašyti komentarą