Ir vėl viskas kartojasi

Turbūt šiuos jausmus jau išgyvenau ne vieną kartą, tačiau viskas atrodo taip nauja ir nepatirta. Ir vėl artėjanti sesija, ir vėl niekas nieko nedaro ir niekur nespėja. Vienas pažįstamas pasakė

“[kai mokaisi] atrodo, kad baigsi mokslus ir turėsi tiek laiko, kad galėsi veikti bet ką”

Iš esmės tai yra tikrų tikriausia netiesa. Laiko nėra niekada. Jei nerandi laiko dabar, tai nerasi jo ir po metų, nerasi jo ir po dviejų metų. Yra tikimybė, kad nerasi laiko ir kai sulauksi senatvės. Pats metas pažvelgti į gyvenimą iš truputėlį kitos pusės. Gyvename vieną kartą ir turime tik vieną galimybę pasinaudoti savo galimybėmis. Gali kiek nori atidėlioti vieną ar kitą tau nepatinkantį darbą, tačiau anksčiau ar vėliau vis tiek reikės su tuo susidoroti. Gali kiek nori mėgautis interneto platybėmis, tačiau ar tai tau ką nors duoda? Gali persivalgyti, prisigerti ar kaip nors kitaip žaloti savo kūną, tačiau tai yra tik dar vienas (nesėkmingas) bandymas pabėgti nuo realybės. Gali peržiūrėti visus pasaulio serialus ar perskaityti visus pasaulio blog’us, tačiau tai nei kiek nepadės tau pasiekti to, ko nori. Net jei viskas, ko nori, tai ta saldainių dėžutė, kurią mama užkėlė į pačią aukščiausią lentyną. Metas nustoti bijoti kančios, metas įkvėpti ir imtis veiksmų. Tik taip ką nors pakeisi.